Poezija žmogaus gyvenime vaidina ypatingą vaidmenį. Ji melodingais savo garsais patraukia į nuostabų fantazijos ir išminties pasaulį, atveria jo platumą bei įvairumą. Ritmingai organizuotu meniniu žodžiu būsimosioms kartoms perduodami visuomeniniai, doroviniai ir estetiniai žmonijos idealai. "Poezija - tai ir tautos praeities emocinė atmintis, jos aspiracijų atspindys, dabarties žygių ir ateities svajonių skatintoja" (Vincas Auryla).
Dažnas žmogus išgirdęs žodį eilėraštis, įsivaizduoja jog tai ritmingas, idealiai surimuotas meno kūrinys. Ne, eilėraštis turi būti nebūtinai toks. Galima prasėdėti visą dieną berimuojant ir begražinant ketureilį, tačiau tai tikriausiai nebus kūrinys atspindintis žmogaus esybę, bet vis tiek eilėraštis. Didžiausią dalį žmogiškumo ir autoriaus širdies galima rasti greitai ir lengvai parašytose eilėse. Jos neturės tokio skambesio, kaip išdirbtas ir išpuoselėtas kūrinys, tačiau įsigilinę galite pasijusti, lyg skaitydami dienoraštį. Visos mintys, jausmai, išgyvenimai ir džiaugsmai paslėpti po klaidžiomis metaforomis tarsi užburia.
Žinoma, ne kiekvienam žmogui patinka įsigilinti į kūrinį, tokie žmonės dažniausiai nepajunta eilėraščio žavesio ir jo galybės. Bet, kaip sakoma, - Jūsų teisė rinktis...