Diena jau baigiasi,
Ir paukščiai suglaudė nuvargusius sparnus,
Tik rūstaudamas vėjas tranko
Purve lietaus klanus.
Rūsti naktis ateina -
Rūsti, juoda.
Ir greitai neprašvis dar rytas -
Gal niekada.
Gal niekada jau nebeišvysi saulės
Skaisčių dažų,
Kai buvo taip krūtinėj gera
Ir taip gražu.
Diena jau baigiasi. Pasaulyje rūstu, -
Juodų klajoklių minios žengia pakalne.
Diena jau baigiasi - žengi ir tu
Su tylinčia minia.
Taip gūdžiai švokščia šimtametės liepos
Ir jovarai.
O, Viešpatie, kaip būt gerai,
Laisvai su liepom atsikvėpus,
Su jovarų glaustom eilėm
Į dangų stiebtis pakelėm!
Diena jau baigiasi. Naktis iš slėnio slenka -
Naktis juoda, naktis rūsti.
Į nieką ji pavers ir didelį, ir menką.
Ir tu jauti
Ant tavo lūpų sūrų lašą, -
Ir tavo delne ženklą rašo
Nykios buities rūstus teisėjas,
Kad būsi nakčiai tu atėjęs.
| |