8-12 val. šeštadieniais

Dirbantys žmonės

Paštas moka pensijas, socialinės paramos pašalpas, apmoka pašto perlaidas, prenumeruoja spaudą, vykdo komercinę-komisinę prekybą, renka mokesčius už komunalines paslaugas, vykdo balsavimą paštu, suteikia tarpmiestinių ir vietinių pokalbių paslaugas, priima siuntinius, smulkiuosius paketus, pašto perlaidas.

Pašto istorija

     Pumpėnų miestelis įsikūręs prie "Via Baltic" kelio. Nuo senovės laikų šis kelias turėjo strateginę reikšmę. Pumpėnų miestelio kiemuose sustodavo pašto karietos poilsiui. Jos ir atveždavo laiškus.
     Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo Pumpėnuose visą laiką buvo pašto įstaiga.
     Žmonės savo laiškus, laikraščius, siuntinius iš pašto pasiimdavo patys, nes laiškanešių iki Pirmojo pasaulino karo Pumpėnuose nebuvo. Jie atsirado tik po Pirmojo Pasaulinio karo. 
     Nepriklausomos Lietuvos metais pašte veikė telefono linija. 1944 m. ateinant rusams, pašto viršininko Antano Zakarevičiaus iniciatyva telefono įranga buvo išmontuota ir paslėpta Talkonių kaime. Tuomet paštas buvo Sodų gatvėje, kur dabar gyvena Kurauskai irTamašai. Pašto viršininku dirbo Jonas Kraniauskas, pavaduotoja - Stasė Girijotaitė. Paštas dirbo nuo 9 val. iki 18 val..
     1963 metų vasarį (iki 1974 m.) pašto viršininko Jono kraniausko pavaduotoju  pradėjo dirbti Benjaminas Brazdžionis. 1974 m. Benjaminas Brazdžionis tapo viršininku. Dirbo iki 1999 m. Jo pavaduotojomis buvo: Ona Petkevičienė, Lionė Kazlaučiūnienė, Benedikta Šimoliūnienė, Janina Vasauskienė, Pranciška Gavrilova, Audra Tamašienė, Genė Grybienė.
     Nuo 1999 birželio pašto viršininke tapo Genė Grybienė. Jos pavaduotoja tuomet pradėjo dirbti Auksuolė Bobrevičienė., laiškininkų buvo 5.